Sprendimai ir procedūros
Kaip sumažinti pigmentines dėmes?
Iš išorės, iš vidaus, padedant gydytojui
Egzistuoja keli hiperpigmentacijos tipai, įskaitant melazmą, použdegiminę hiperpigmentaciją (PUH) ir dviejų rūšių lentigo, kurių vieną sukelia saulė (soliarinis lentigo), o kita atsiranda dėl amžiaus (senatvinis lentigo). Visas formas lemia melaninas. Kai UV spinduliai prasiskverbia į odą, prasideda procesas, kurio metu susidaro melaninas ir iškyla į odos paviršių. Dėl to geriausia apsauga nuo hiperpigmentacijos – būti pavėsyje ir naudoti apsauginius kremus nuo saulės.
Kad sumažėtų spalvos pokyčiai, dermatologas gali paskirti įvairių gydymo būdų – nuo vietinio poveikio vaistų iki šveitimo, lazerio ir šviesos terapijos.
Šios dermatologinės procedūros tinka ne visų tipų odai ir klimato sąlygoms, dažnai gali sukelti reakcijas. Odos sudirginimas ir atkryčiai yra pagrindiniai pavojai, susiję su visomis procedūromis.
Vienas iš labiausiai pripažintų ir skiriamų dermatologinių hiperpigmentacijos gydymo būdų yra Kligmano trejetas, pavadintas jį sukūrusio gydytojo vardu, ir apimantis trijų rūšių vaistinius preparatus, kurie kartu turi didžiausią poveikį.
Hiperpigmentacijai šalinti naudojamas hidrokvinonas kartu su hidrokortizonu ir retinoine rūgštimi, veikiant skirtingus melanino ciklo etapus.
- Gamyba: Hidrokvinonas slopina tirozinazę – fermentą, atsakingą už melanino gamybą, todėl sumažina pagaminamą jo kiekį.
- Uždegimas: Hidrokortizonas pasižymi uždegimą slopinančiu poveikiu, todėl sumažina odos imuninę reakciją ir pagerina jos toleranciją naudojamiems vaistams.
- Šalinimas: Retinoinė rūgštis yra vitamino A darinys, skatinantis odos ląstelių atsinaujinimą, todėl hiperpigmentuotos ląstelės pašalinamos greičiau.
Pigmentacijos sumažėjimas pastebimas po trijų–penkių gydymo savaičių, o didžiausias poveikis matomas po penkių–septynių savaičių. Dėl veikliųjų medžiagų odai keliamo streso dermatologai riboja gydymo trukmę – ne ilgiau kaip du mėnesius du kartus per metus. Gali atsirasti sudirgimas ir jautrumas, taip pat problema gali pasikartoti, o tai labiausiai nuvilia, atsižvelgiant į gydymo kainą.
Hidrokvinonas gali būti naudojamas kaip monoterapija hiperpigmentacijai gydyti, tačiau jo poveikis bus šiek tiek mažiau pastebimas.
Pigmentaciją mažinantis hidrokvinono poveikis buvo atrastas 1936 m., kai vokiečių mokslininkas Oettelis pastebėjo, kad į juodų kačių geriamąjį vandenį įpylus hidrokvinono jų plaukai tapo šviesesni. Nuo 1961 m. ši molekulė naudojama gydomosioms procedūroms. Nuo 2001 m. Europoje produktai, kurių sudėtyje yra hidrokvinono, gali būti skiriami tik su gydytojo receptu.
Kaip tirozinazės inhibitorius, hidrokvinonas pats savaime gali būti veiksmingas gydant melazmą ir PUH. Naudojamas 2–4 % koncentracijos hidrokvinonas, nedidelis jo kiekis tepamas ant nedidelių plotų du kartus per dieną nuo trijų iki šešių mėnesių. Rezultatai pradeda matytis po keturių savaičių–keturių mėnesių gydymo. Šalutinis poveikis – kontaktinė alergija ir dirginimas. Dėl šių priežasčių dermatologai riboja jo naudojimą.
Pilingas – tai cheminės medžiagos užtepimas ant odos, siekiant ribotai suardyti epidermį ir išorinius dermos sluoksnius, kad pagerėtų būklė esant tam tikriems patologiniams ar estetiniams sutrikimams.
Glikolio rūgšties dermatologiniai pilingai yra populiariausi paviršiniai šveitikliai (aktyvios rūgštys), galintys duoti gerų rezultatų hiperpigmentacijos atveju, išskyrus tamsiaodžius asmenis, kuriems gresia PUH. Dažniausiai naudojama hidrofilinė AHA. Ji veikia odos paviršių, kad sumažintų odos ląstelių sukibimą. Per vieną ar dvi dienas atsiranda pleiskanojimas ir paraudimas, tai laikina būsena, kol atsiras naujas, tolygus veido atspalvis.
Pilingas yra lengvai pritaikoma metodika, nes galima reguliuoti aktyvių rūgščių koncentraciją, pH ir veikimo laiką. Visa procedūra apima keturis–šešis seansus, atliekamus kas dvi savaites.
Specifiniams hiperpigmentacijos atvejams taip pat galima taikyti intensyvios impulsinės šviesos (IPL) ir lazerio procedūras.
IPL, kartais dar vadinama blykstės lempa, naudojama senatvinėms dėmėms gydyti, nusitaikant į melaniną. Dažniausiai ji sėkmingai gydo perteklinę pigmentaciją, esant sunkiai įveikiamai, dermalinei arba mišriai melazmai.
Lazerio procedūros nukreiptos į melanino ląsteles ląstelių vidaus lygmeniu, sukeliant dermos uždegimą, kuris gali padėti išskaidyti melaniną ir atnaujinti odą. Gydant melazmą atkryčiai pasitaiko dažnai. Galiausiai gali atsirasti lokalizuota „konfeti“ formos depigmentacija arba reaktyvi hiperpigmentacija. Šalutinį poveikį sumažinti padeda nedidelis lazerio srauto tankis, tačiau tuomet reikia, kad kas savaitę atliktumėte daug seansų, o tai padaryti gali būti sunku.
