Šia odos liga gali sirgti ir vaikai, ir suaugę. Atopinis dermatitas dažnai siejamas su šeimos ligos istorija, juo dažniau sergama tose šeimose, kuriose yra sergančių bronchine astma, alerginiu rinokonjuktyvitu (liaudiškai dar vadinama šienlige, alergine sloga) ar tuo pačiu atopiniu dermatitu. AD dažnai prasideda ankstyvoje vaikystėje, o vaikui augant jo simptomai palaipsniui gali mažėti arba visai išnykti, tačiau odos sausumas lieka visam gyvenimui.

Atopinio dermatito priežastys nėra iki galo žinomos. Manoma, kad AD patofiziologijoje didžiausią vaidmenį atlieka genetinių, imunologinių ir išorinių veiksnių sąveika.

Oda saugo mūsų kūną nuo išorės veiksnių. Sergant atopiniu dermatitu oda tinkamai nebeatlieka šios funkcijos. Tai reiškia, kad odos barjeras yra nepakankamas, oda tampa pralaidi bakterijoms (įskaitant auksinį stafilokoką), alergenams bei kitiems dirgikliams, taip pat padidėja ir vandens netekimas.

Daugeliui žmonių pirmieji AD simptomai pasireiškia iki penkerių metų amžiaus. Odoje atsiranda pleiskanojantys, paraudę, niežtintys plotai, kuriuos nukasius vėliau pastebimi šašai ar žaizdelės. Dėl kasymo uždegimas ir niežėjimas dar labiau stiprėja, prasideda užburtas niežėjimo ir kasymosi ratas. Visi šie simptomai rodo atopinio dermatito paūmėjimą ir pablogina visos šeimos gyvenimo kokybę. Bėrimų lokalizacija sergant AD skiriasi ir priklauso nuo žmogaus amžiaus ar ligos sunkumo. Tačiau esant sunkesniems atvejams, gali išberti bet kurią kūno odos vietą.

Skruostai, rankų ir kojų priekiniai paviršiai ar plaukuota galvos dalis. Sauskelnių sritis dažniausiai yra neišberta.

Tiesiamieji rankų ir kojų paviršiai. Augant vaikui, bėrimai atsiranda lenkiamuosiuose paviršiuose, ypač alkūnių, riešų, kelių ar čiurnų srityse, ant kaklo, plaštakų, akių vokų.

Kaklas, plaštakos, galūnių linkiai, veido oda.

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, todėl labai svarbu ja rūpintis nuolatos: sumažinti niežėjimą, nuraminti odos paraudimą, atkurti odos apsauginį barjerą ir drėgmės balansą. Atopiška oda „serga“ visa ir visada, barjerinė funkcija yra sutrikusi ne tik bėrimų vietose, bet ir sveikai atrodančiose zonose. Būtent todėl intensyvus odos drėkinimas ir jos barjero atkūrimas atlieka svarbiausią vaidmenį kasdienėje odos priežiūroje.

Atopinio dermatito pažeistos odos higienai būtinos ypač švelnios prausimosi priemonės. Svarbu, kad jos stiprintų odos barjerą, būtų be muilo ir pasižymėtų antibakterinėmis savybėmis bei tokiu būdu apsaugotų odą nuo antrinės infekcijos.

Kremai emolientai – tai odos priežiūros priemonės, kurios intensyviai drėkina ir maitina odą bei atkuria barjerinę funkciją, kuri sergant atopiniu dermatitu yra nepakankama. Jie taip pat pasižymi niežėjimą ir uždegimą raminančiomis savybėmis. Kremai emolientai turi būti naudojami kiekvieną dieną ir tepami ant viso kūno odos, o ne tik ant uždegimo pažeistų plotų.

Priešuždegiminiai preparatai (kortikosteroidai, kalcineurino inhibitoriai) naudojami esant atopinio dermatito paūmėjimui. Šie vaistiniai preparatai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, t.y. raudonų niežtinčių dėmių, bėrimų. Esant sunkiam išplitusiam atopiniam dermatitui, gydytojas gali skirti šviesos terapiją ar sisteminių (geriamų arba leidžiamų) vaistų.

Kada ir kaip tepami vaistai sergant atopiniu dermatitu?

 

Kokie yra pagrindiniai atopiškos odos medikamentinio gydymo būdai?

Atopiška oda yra sausa ir jautri oda, todėl pagrindinis namų darbas yra drėkinti odą. Jei atsiranda odos uždegimo požymiai (paraudimas, šlapiavimas, šašeliai ar nukasymai) gydytojas paskiria medikamentinį gydymą. Gydytojas specialistas paskiria reikiamus vaistus tik įvertinęs atopinės egzemos būklę ir daug kitų faktorių.

  1. Tepami  vaistai su steroidais (kortikosteroidai) - tai priešuždegiminiai preparatai, naudojami esant atopinio dermatito paūmėjimui. Šie vaistiniai preparatai pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir turi būti tepami ant egzemos pažeistos odos plotų, t.y. raudonų niežtinčių dėmių, bėrimų. Jie dažniausiai tepami 1-2 kartus per dieną. Siekiant išvengti galimo šalutinio poveikio,  juos rekomenduojama tepti trumpai, ne ilgiau nei 2-3 savaites.
  2. Tepami vaistai su imunomoduliatoriais (kalcineurino inhibitoriai) - taip pat mažina uždegimą, nors silpniau nei vaistai su steroidais (hormonais). Kadangi jie neturi šalutinių reakcijų, būdingų hormoniniams vaistams, yra skiriami ilgalaikiam gydymui.
  3. Odos priežiūros priemonės su cinku taip pat pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
  4. Jei yra daug nukasymų, infekcijos profilaktikai gydytojai gali paskirti antiseptikų arba antimikrobinių vaistų.
  5. Geriami antihistamininiai vaistai skiriami siekiant sumažinti niežėjimą ir alergijos simptomus.

Kortikofobija. Kas tai?

Tai terminas apibūdinantis nenorą gydytis steroidų (hormonų) turinčiais vaistais. Dėl plačiai žinomo šių vaistų šalutinio poveikio, žmonės vengia gydytis šiais vaistais, kai gydymas yra reikalingas. Visi vaistai gali sukelti tam tikrų nepageidaujamų reakcijų, bet juos teisingai vartojant, šalutinių reakcijų galime išvengti. Yra dvi svarbios taisyklės:

  1. Trumpalaikiai gydymo kursai ir laipsniškas gydymo nutraukimas. Dažniausia klaida, kurią daro besigydantys šiais tepalais - staigus gydymo nutraukimas. Gydymas hormoniniais tepalais turi būti nutraukiamas palaipsniui, retinant tepimų dažnį (pvz., pradėjus gydymą tepama kasdien, po to kelis kartus kas antrą dieną, po to - kas trečią dieną).
  2. Tepti tokį vaisto kiekį, koks yra reikalingas. Tam yra sukurta piršto galo vieneto taisyklė. Tai vaisto kiekis, išspaustas ant smiliaus galo (atitinka 0,5 g vaisto). Šio vaisto kiekio pakanka dviejų delnų bėrimų plotui patepti. Žiūrėkite video.